Kiauros Mintys

Tau išėjus pamečiau dvi poras ausinukų, Tris vilniečio korteles, Orą, nesiekiantį mano plaučių, Tris pirštines, Du eurus ir keturiasdešimt centų, Kamštukus, neleidžiančius Į smegenis tuštybei išsiliet, Penkis tušinukus, Kaštoną vieną, Mintis, prarijusias visas mėnulio pilnatis Ir žinojimą, kas man svarbu. Dabar tų pamestųjų pirštinių gailiuos labiau, Nei dingusių dienų, Dienų, kai tau išėjus, Pamečiau save.

Kartais užtenka patekti į šiek tiek kitokią aplinką, kad pradėtum ma(ąs)tyti. (NE)RAGAUTAI BOHEMAI Spalvos ryškios, Taškymasis laisve, Tai šen, tai ten! Pažaiskime bohemą! Pliūpsniai, Emocijų blyksniai, Bastantis po kvaituliu Ištepliotą kasdienybę! Žaviai suklerusios esybės Jaudina savo keistumu kitas Polekio pritrūkusias asmenybes. Ir tai kartojasi. Kas dieną. Vėl jaudulys, pliūpsniai, Emocijų cunamiai! Ir niekas tenedrįsta to vadinti rutina… Pažaiskime bohemą! SUSAPNUOTIEJI Mūzų ištepliotos rankos, Nekalti prisilietimai, Jos žvilgsniu palydėti Jo potepiai- Nuslydę popierium, cukriniai. Ilgesys, įveikęs Jo beprotybę naktimis. Užlieti Jos blyksniais sapnai, Jo slapta Jai paskirtos spalvos, Nepasiekę lūpų bučiniai, Nutrūkę kažkur tarp dev...

POPIERINIAI ŽMONĖS Gyvena auksiniam name Kiauri popieriniai žmonės, Sunkūs gėlių vazonai Užmigę atviram lange. Praeivis eidamas pro šalį Pamato auksinius namus, Tačiau tik žmogučiai težino Ar tikras namo vidus... Ar dideli širdžių balkonai Labai suskilinėję? Ar durys dažomos geltonai, Nors medis - sudūlėjęs? Gyvena tame name Popieriniai sudriskę žmonės Ir atplaišom minčių klijuoja Suskilusį širdžių balkoną... BALKONO LAIŠKŲ BELAUKIANT Atsiųski man, prašau, akimirkas, Į užmarštį vis ištekančias pro akis, Kamputy priklijuok pauzes neišgirstas, Kur norisi vėl pasiklyst. Aprašyk koloritą beprotiško sapno Ir mintį paraštėj nupiešk Tokią  nejudintą, beveidę, Kad ji išliktų ...