Įkvėpta metamorfozių

Kartais užtenka patekti į šiek tiek kitokią aplinką, kad pradėtum ma(ąs)tyti.

(NE)RAGAUTAI BOHEMAI

Spalvos ryškios,
Taškymasis laisve,
Tai šen, tai ten!
Pažaiskime bohemą!
Pliūpsniai,
Emocijų blyksniai,
Bastantis po kvaituliu
Ištepliotą kasdienybę!
Žaviai suklerusios esybės
Jaudina savo keistumu kitas
Polekio pritrūkusias asmenybes.
Ir tai kartojasi.
Kas dieną.
Vėl jaudulys, pliūpsniai,
Emocijų cunamiai!
Ir niekas tenedrįsta to vadinti rutina…
Pažaiskime bohemą!

SUSAPNUOTIEJI

Mūzų ištepliotos rankos,
Nekalti prisilietimai,
Jos žvilgsniu palydėti Jo potepiai-
Nuslydę popierium, cukriniai.
Ilgesys, įveikęs Jo beprotybę naktimis.
Užlieti Jos blyksniais sapnai,
Jo slapta Jai paskirtos spalvos,
Nepasiekę lūpų bučiniai,
Nutrūkę kažkur tarp devynių jūrų…
Jos mylėti Jo paveikslai.
O Jo mylėta Ji.

DŽIAZUI

Visos pakampės pilnos melodijų.
Siūbuojančios sienos
Šiąnakt negąsdina nieko
Tik tave, paguldytą
Garsų, vidury kambario.
Garsų, pradžioje -
Ambicingų individualistų.

Bet po to viskas susprogsta:
Kėdės atkaltė, apklijuota
Neriniuotom servetėlėm,
Mėtinių cigarečių dūmas,
Vėjų pirštai, sustoję
Ties tavo smilkiniu.

Sienos griūva,
To nemato niekas,
Išskyrus tave.
O tu tik guli užsimerkus
Vidury kambario.