_____________

Susikraukime daiktus
Ir išvykim į prerijas.
Mes čia nelaukiamos
Nepageidaujamos.

Tu nebebūsi tuo, kas buvai,
Aš nebebūsiu, kuo turėjau tapti.
Galėsim knygas pakeliui išmesti,
Nebereikės jų degint.

Palikime boilerius, vėjus,
Dvasininkus, piešėjus,
Luošas metaforas,
Prieraišumą ir traktorius.

Gyvensim ten ilgai
Ir kaip flamingai.
Tik išvažiuokime į prerijas.

Velniop tuos daiktus.

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pamestų daiktų sąrašas NR. 17

Tau išėjus pamečiau dvi poras ausinukų, Tris vilniečio korteles, Orą, nesiekiantį mano plaučių, Tris pirštines, Du eurus ir keturiasdešimt centų, Kamštukus, neleidžiančius Į smegenis tuštybei išsiliet, Penkis tušinukus, Kaštoną vieną, Mintis, prarijusias visas mėnulio pilnatis Ir žinojimą, kas man svarbu. Dabar tų pamestųjų pirštinių gailiuos labiau, Nei dingusių dienų, Dienų, kai tau išėjus, Pamečiau save.
Skaityti daugiau

Įkvėpta metamorfozių

Kartais užtenka patekti į šiek tiek kitokią aplinką, kad pradėtum ma(ąs)tyti. (NE)RAGAUTAI BOHEMAI Spalvos ryškios, Taškymasis laisve, Tai šen, tai ten! Pažaiskime bohemą! Pliūpsniai, Emocijų blyksniai, Bastantis po kvaituliu Ištepliotą kasdienybę! Žaviai suklerusios esybės Jaudina savo keistumu kitas Polekio pritrūkusias asmenybes. Ir tai kartojasi. Kas dieną. Vėl jaudulys, pliūpsniai, Emocijų cunamiai! Ir niekas tenedrįsta to vadinti rutina… Pažaiskime bohemą! SUSAPNUOTIEJI Mūzų ištepliotos rankos, Nekalti prisilietimai, Jos žvilgsniu palydėti Jo potepiai- Nuslydę popierium, cukriniai. Ilgesys, įveikęs Jo beprotybę naktimis. Užlieti Jos blyksniais sapnai, Jo slapta Jai paskirtos spalvos, Nepasiekę lūpų bučiniai, Nutrūkę kažkur tarp dev...
Skaityti daugiau

NMAvs'18 literatūriniai skaitymai

A. Mamontovo jūreiviui Aš stebėjau kaip galvą nuleidęs, Mynei svetimo uosto gatves. Pamalonintas savo vienatvės, Nes niekad nieks nemylėjo tavęs! Nes niekad nieks nemylėjo tavęs. Mudu žvilgsniais tada susilietę, Jau žinojome, kur tai nuves. Priėjai tik vyną išmaukęs, Nes niekad nieks nemylėjo tavęs! Nes niekad nieks nemylėjo tavęs. Kai užliejosios sutemos molo, Perpildė mano širdies kerteles, Tu šaipeisi: "ko čia sielojies?!" Nes niekad nieks nemylėjo tavęs! Nes niekad nieks... ...tau nesakė, kad esi eilinis šiknius, egocentriškas, šaltas, nuolat plaukioji paviršium. Tu ieškai greito malonumo, tik aistros, Tik to, kas mėnesiui praėjus tau nustos Malšinti troškulį. Tavasis kūnas jaunas, patrauklus, svaiginatis, Širdis -  nusidevėjusi, o vietomis - sudriskusi. Įplyšimus klijuoji lipnia juosta, Ir nesvarbu, kas kitas tau paduos ją. O ši nevaržoma emocijų grandinė - tavoji laisvė. Bet šypsojaus netarus nė žodžio, Tavo...
Skaityti daugiau