Ačiū, kad esate su mumis (2017 vasara)

Tas palaimingas jausmas, ta neįtikėtinai žavi ekstazė, kai nugara susminga į sofos pagalvę, o iš burnos atitrūksta šilto oro debesėlis. Akys staiga suakmenėja, pasidengia plonyte melsva šviesos plėve, veido raumenys atsipalaiduoja. Akimirka sustoja. Sustoja, kad prasidėtų nauja. Tik kitoje dimensijoje.

Porcelianinės kojos, vienišos kojos: be galvos, be liemens ar krūtinės. Pačios dailiausios kojytės, nepasigendančios likusio kūno, bėginėja po tuščią bedeguonę erdvę. Kojytės apautos batukais. Blizgūs dirželiai, blizgios sagtys žiba, žiba, žiba. Kojytės tik staiposi. "PRIEIK ARČIAU!". Nepajunti, kaip laižai akių vyzdžiais batuotų kojų šviesą. Išleidi garsų atodūsį. Tau malonu.

Tirštoje oranžinėje masėje dygsta dvaro kolonos, išmargintos tigriniais raštais. Kolonos kyla garso greičiu ->>> 331,5 m/s. Iš masės išnyra į kolonas šukomis, plaukų smeigtukais, auskarais, pincetais ir aukštakulniais įsikibusios merginos. Jos kyla aukštyn kolonomis drabstydamos gleivėtąją oranžinę masę į šalis, iššiepusios dantis ir šnypšdamos naujausius per radiją periodiškai grojamus hitus vis paleisdamos į konkurentes po seksualumo bombą. Lipa aukštyn nesustodamos link dievaičio didmiesčio džiunglių, mersedesų jūrų. Dievaitis šypsosi visais, kurie burnoj sutilpo, porcelianiniais dantimis ir renkasi šį sezoną jau trečią nuotaką. Įsikanda dantimis į vieną koloną ir ją nugriovęs linksta prie kitos. Merginos krenta ir virsta kaspinėliais. Tu išleidi garsų atodūsį. Tau malonu.

Prieš akis, regis, rojaus sodai, pilies bokštai kyla! Lazeriais bokštai nušviesti, dūmų mašinos net prakaituoja nuo sunkaus darbo. Svarbiausia, kad viskas dramatiškai atrodytų. Ypač kai dūmuose pasirodo angeliškos išvaizdos, angeliškos charizmos, angeliško proto, angeliško charakterio, angeliškos ištvermės, angeliško balso savininkas! Ir tuoj kad pradės dainuoti, kad pradės šokti! Bet ne, tegul neskuba! Dar nenušvietė rojaus angeliško angelo praeities istorija. Ak, kaip tu verki. Angelas mato, Angelas jau dainuoja tik tau, Angelas girdi, Angelas kaip tikriausiasis šių laikų Mozė veda visas mergaites, merginas ir moteris utopijos link. O jį palydi šūksniai susižavėjimo: "Noriu tavo vaiko", "Prašau, paliesk mano veidą", "Myliu tave"! Angelas kikena iš pasigerėjimo, kol sprogsta į smulkučius konfeti. Į jį pataikė merginos iš vieno realybės šou seksualumo bomba. Salė stebi angeliškojo Angelo puolimą. O tu.. Tu tik garsiai atsidūsti. Tau malonu.

Rašomojo stalo stalčiai ilgi. Ištraukus vieną šis puola bėgti, vis ilgėja, kol jame telpa viskas. Kažkas ateina, kažkas išpila kibirą ėdalo. Marmalynėj plūduriuoja lėktuvo nuolaužos, šovinių likučiai, ilgiausių nagų pasaulyje savininkės, nauji prezidento šuniukai, juoda liemenėlė, kuri seimo nariui tikrai netiktų, bet  viešbučio kambaryje tą nėriniuotą dėkingumo ženklą jam vis palieka... Ėdesys užpildo stalčių ir stalčius lieka tuščias. Pusė devynių! Nuaidi "Labas vakaras! Šiandien matysite..." ir kiaulaitės kikendamos slenka prie stalčiuko. Ėda, ėda, pyksta ant pasaulio, ant stalčiaus, ėda, ėda. Suėda visko, kas yra niekas. Apsidrabsto ėdesiu, kad prieš kitas kiaulaites pasipuikuotų, slysta ant atliekų, krenta, sutrenkia galvas ir užknarkia. Tu ir vėl garsiai atsidūsti. Tau malonu.

Stiklinių butelių karoliais apsikarstę vienas per kitą lipa žmogystos. Vieni kitiem vožia į jau ir taip nuo lipimo pamėlusias marmūzes. Išbyra dantukai. Kaip snaigės. Elegantiškai. Elegantiškai ir butelaičiai sudaužiami vienas į kitą. Skamba beveik kaip Tiersenas. Belieka į ritmą durimis prieš pat nosį padaužyti, pašūkauti kokį si bemoli ir išpjauti dar tris dantis per kairįjį petį. Tada privalo būti surenkamas numeris greitosioms tarnyboms, nuoširdžiai norinčioms visada padėti! Padeda tos tarnybos ne tik butelaičių ir dantukų daužytojėliams, bet ir stebintiesiems. Juk puikiai jaustis galima, tik kai kiti jaučiasi blogai! O kas gali būti nuostabiau, nei gauti reguliarią aukštos savivertės dozę vos pasižiūrėjus į kitų sunkesnius gyvenimėlius!? Tu triskart garsiau atsidūsti. Tau malonu.

Tavo nugara susmigusi į sofos pagalvę, akys - suakmenėjusios, pasidengusios plonyte mėlynos šviesos plėve, veido raumenys atsipalaidavę. Tau malonu! Malonu? Taip malonu ir gera, kad užsnūsti. O prieš paskęsdamas klampioje tamsoje dar išgirsti iš televizoriaus nuaidinčius žodžius: “Ačiū, kad esate su mumis!”